KINO FILMAS „AYENA”

AYENA
VEIDRODIS
Trumpai
Vieną akimirką trukęs keršto išpuolis pakeitė dviejų Indijos moterų gyvenimus visiems laikams.
Išgyvenusios rūgšties atakas, atstumtos visuomenės, Ritu ir Faraha ieško būdų kaip atkurti savo
gyvenimus. Sužaloti veidai, tačiau nepalaužiamos sielos – šioms moterims kiekviena nauja diena yra
išbandymas.
Ganėtinai keista, tačiau randai Ritu padėjo išgarsėti. Ją kartas nuo karto kalbina televizijos, ji dalyvauja
madų šou ir net vaidina Bolivudo filme. Vis dėlto ji dažnai jaučiasi vieniša, slegiama toksiškos
draugystės su tokio pat likimo bičiule. Ji nori būti mylima ir apkabinta. Faraha, priešingai, po rūgšties
atakos susitaikė su savo vienišumu ir nauju gyvenimo būdu. Jai pradėjus džiaugtis laisve ir
nepriklausomybe, Faraha pajaučia užgimstantį norą tapti mama.
Atspindėdamas šešėlius ir šviesas, viltį ir beviltiškumą Ritu ir Faraha gyvenimuose, filmas Ayena tampa
veidrodžiu, kuriame galime pamatyti ir savo atspindžius.
Režisierius apie filmą
Patirtis kuriant filmą „Ayena“ privertė mane svarstyti klausimus apie tapatybę. Kaip ji keičiasi nuo tos
akimirkos, kai veidas yra subjaurojamas?
Rūgšties atakos yra viena iš smurto dėl lyties formų, kuomet kūnas apipilamas rūgštimi, tiksliau – moters
veidas. Tai siekis paniekinti ir kontroliuoti moterį, subjaurojant jos veidą visam gyvenimui. Artimai
bendraudamas ir filmuodamas Ritu ir Faraha aš tapau liudininku jų kasdienės kovos, kaip nežiūrint į
neaprėpiamą praradimo jausmą, jos kantriai ir kruopščiai stengiasi susigrąžinti savo gyvenimus.
Šio filmo kūrimas man suteikė galimybę būti klausytoju, kartais su filmavimo kamera, kartais be jos, aš
tapau drąsinančių istorijų apie išgyvenusių rūgšies atakas klausytoju. Ši patirtis padėjo man suprasti savo
paties gyvenimą, kuris, jaučiu, atsispindi filme. Tikiu, kad savo įtaigiu emocionalumu “Ayena” pasieks
žiūrovų širdis, padės jiems permąstyti tapatybės aspektus.
Žiūrovams mes norime parodyti šių moterų gylį, nekeliant jų aukščiau kitų ir nesudievinant, bet kartu ir
nenužeminant jų, nerodant kaip neįgalių. Paprastas stebėjimas atveda mus į šviesiausius jų gyvenimo
momentus – jų brendimo laiką, jų gilius pokalbius, trumpalaikes nerūpestingumo ir laisvės akimirkas.

Režisierius: Siddhant Sarin

Korežisierius: Debankon Solanky

Montuotojas: Nilanjan Bhattacharya

Kompozitorius: Gintaras Sodeika

Garso dizaineris: Israel Banuelos

Prodiuseriai: Siddhant Sarin (Indija), Arūnas Matelis (Lietuva), Algimantė Matelienė (Lietuva), Sarah Kang (Pietų Korėja)

Kalba: hindi/urdu

Subtitrai: lietuvių/anglų

70 min